Laikas bėga greičiau, negu norėtųsi.
Atrodo tik ką buvau Baltarusijoje, o, pasirodo, jau porą mėnesių prabėgo:)
Buvau girdėjus gerų atsiliepimų apie Baltarusijoje sutvarkytas pilis, todėl laikas nuo laiko pagalvodavau, kad reiktų kada aplankyti šalia esančią šalį. Bet, kadangi nesėsi šiaip sau į mašiną ir nenuvažiuosi kada panorėjęs be vizos, tai ta kelionė vis nusikeldavo į ateitį.
Ir štai netikėtas posūkis - pasaulio ledo ritulio čempionatas, suteikė puikią progą be vizų aplankyti šią šalį.
Spontaniškai nusipirkau bilietus į varžybas, užsisakiau viešbutį ir kartu su vyru išlėkėme pas kaimynus.
Nepasakosiu, ką ištvėrėme eilėse pasienyje, nes kalba ne apie tai:)
Tiesog trumpai galima pasakyti, kad grįžusi po kelionės pasakiau garsiai, kad į šią šalį daugiau nevažiuosiu artimiausius dešimt metų.
Mes nemažai keliaujame, ir tikrai esame atpratę nuo absurdiškų patikrinimų, bei nelogiškų procesų.
Kadangi tikslas buvo kuo daugiau pamatyti, pradėjome nuo pilių.
Myriaus pilis (Мірскі замак)
Pilis įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, stovi netoli Myriaus miesto, Gardino srityje.
Pradėta statyti XV a. pabaigoje, kažkada priklausiusiu Radviloms, buvusi smarkiai apgriauta ir apleista, vėliau atstatyta pilis šiandien atrodo tikrai įspūdingai.
Aplink pilį yra 25 ha parkas, parke stovi modernistinė Sviatopolk–Mirskių stačiatikiška
laidojimo koplyčia.
Mums besilankant, žydėjo putinai, kvapniosios našlaitės ir katžolės.
Nesvyžiaus pilis (Нясвіжскі замак)
Tai taip pat Radviloms priklausiusi pilis, nuo 2005 metų įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Labiausiai norėjau pasivaikščioti po parką.
Nors oras buvo tam nelabai palankus, bet parko schema sudomino, todėl nusprendėme lengvai prasieiti:)
Parkas tikrai didžiulis, tačiau deja, apleistas.
Gausiai mėlynavo neužmirštuolės, savo švelnia žydruma suteikdamos parkui pasakiško žavesio.
Viliojantis užrašas lentoje "japoniškas parkas" vertė nepasiduoti ir eiti į tolimiausią parko vietą, tik tada dar nežinojom, kad ne tam, kad kažką pamatytum, o greičiau, kad nusiviltum.
Iš kažkada gal ir gražios buvusios japoniškos parko dalies ne kažin kas belikę. Tik du vieniši liūtai liūdnai žvelgia į ežerą. Matyt mielai išplauktų tėvynėn, jei galėtų. Į šią vietą jau neveda net takelis, o kažkada buvusi prieplauka, visiškai sugriuvus, nors, pagal šiukšlių kiekį ir turinį matosi, kad dar sulaukia vietinio jaunimo ir žvejų:)
Dar keli vaizdai iš parko:
