Ir ką radau:)
Ogi per žiemą mano šiltnamyje prisiveisę tiek vorų, kad pasijaučiau keistai.
Nors jų ir nebijau, bet jų kiekis uždaroje erdvėje verčia jaustis nesmagiai.
Ko griebtis - naikint ar pamaitint juos?
Pasidomėjau plačiau.
Ir štai ką sužinojau.
Jei pažvelgti į romantiškąją vorų pusę, tai galima pradėti nuo legendos apie Arachnę.
Štai ką rašo Wikipedia:
Graikų mitologijoje Arachnė – moteris, metusi iššūkį deivei
Atėnei.
Arachnė gyrėsi esanti geriausia audėja, geresnė net už deivę Atėnę.
Atėnė jau pasirodė apsimetusi sene ir liepė gailėtis savo poelgio, bet ši, vietoje to, metė iššūkį pačiai Atėnei.
Tada Atėnė priėmė iššūkį ir laimėjo varžybas.
Arachnė, slegiama kaltės ir apmaudo, mėgino nusižudyti, bet Atėnė ją pavertė pirmuoju voru.
Žodis "arachnidai", reiškiantis vorus, kilo nuo jos vardo, kaip ir žodis "arachnofobija", reiškiantis vorų baimę.
Jei kalbėti apie daržą, tai vorai yra nepasotinami plėšrūnai, ėda visus vabzdžius, aišku, daugiausia skraidančius.
Musės, uodai, baltasparniai - visi jie yra potencialūs vorų pusryčiai, pietūs ir vakarienė:)
Augalams vorai jokios žalos nedaro.
Skaitydama užsienio šalių sodininkų forumus radau pastebėjimą, kad kuo daugiau vorų darže, tuo mažiau jame skruzdėlių. Ir atvirkščiai. Kuo daugiau skruzdėlių, tuo mažiau vorų. Mokslinio paaiškinimo šia tema neradau.
Kitavertus, galima teigti, kad jei daug vorų, tai gal darže yra daug kitų vabzdžių.
Aišku, reiktų stebėti, kad vorų neprisidaugintų tiek, kad išnaikintų visus vabzdžius - tiek gerus, tiek blogus:) Tačiau tuo turėtų pasirūpinti patys vorai - susireguliuoti savo populiaciją kanibalizmu.
Taigi, bendra išvada, kad gėrio/blogio skalėje sodo/daržo kategorijoje, vorai visgi yra gėrio pusėje, nes jie yra natūralūs kenkėjų naikintojai, o žalos nedaro.
Na ką, mielieji, draugausime.
Galėtumėt man ir kokią staltiesę išausti atsidėkodami už nuomą:)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą