Na, vakar išėjusi į daržą nustebau - žemuogės jau žydi:)
Prieš savaitę patiesiau savo žemuogyne juodą agroplėvelę, nes pernai žemuogės augo mulčiuotos žole, o po žiemos mulčiaus nelabai likę. Todėl eksperimento labui nusprendžiau jas šiemet auginti taip, kaip braškes - agroplėvelėje.
Žemuogynas į rengtas rytinėje sklypo pusėje, ant stataus šlaito ir gyvuoja dar tik nepilni metai.
Lygiai prieš metus, gegužės 1 dieną ši teritorija atrodė taip:
Pirmas darbas, kurį ėmiausi daryti tuščiame sklype buvo žemuogių pievelė. Vietą parinkau rytinėje sklypo dalyje ant gana stataus šlaito. Po statybų ši vieta atrodė nekaip, apie žemės sudėtį net nešneku - vien smėlis ir žvyras, bet tą sužinojau tik pradėjus sodinti žemuoges:)
Kadangi žemuogėms ypatingai geros dirvos nereikia, jokios žemės nepildžiau. Kai ėmiau sodinti savo daigintus sodinukus, ėmiau abejoti ar nebūsiu padarius klaidos. Iškasti duobę žemuogės sodinukui buvo velniškai sunku - kastuvas pastoviai atsitrenkdavo į akmenis, kartais tokius, kad duobę tekdavo užkasti ir kasti kitoje vietoje:) Bet, paskaičiusi, kad žemuoges drąsiai galima auginti alpinariumuose, nusprendžiau, kad kaip tik čia ir yra mano žemuogių alpinariumas:)
Po mėnesio sodinukai atrodė taip:
Vėliau tarpueiliuose prisodinau tagečių ir visą vasarą žemuoges mulčiavau pjauta žole, todėl derlius buvo neblogas.
Kadangi remontantinės žemuogės geriausiai dera antraisiai savo augimo metais, tai pintinės jau paruoštos:)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą