Mizunos pesto

Originalus pesto padažas daromas iš bazilikų.
Bet pasitelkus fantaziją, jį galima daryti iš daugelio žolių ir prieskonių:)
Pavyzdžiui iš japoniškų garstyčių Mizunos.




Ši universalioji karpytalapė gražuolė šiais metais mano šiltnamyje užderėjo ypatingai gausiai, todėl teko ieškoti įvairesnių jos panaudojimo būdų.

Taip benaršydama internete atradau, kad be virimo, kepimo ir troškinimo, Mizunos pesto - vienas iš būdų naikinti gausų derlių:)

Kaip dariau?
Pasitelkiau fantaziją:)

Reikia blenderio + elektros arba grūstuvės + raumenų jėgos.

- didelė puokštė Mizunos;
-saujelė graikinių riešutų;
-pora skiltelių česnakų;
-pirmo spaudimo alyvuogių aliejaus;
-tarkuoto kietojo sūrio;
-druskos pagal skonį.

Viską malam/trinam/grūdam mechaniniu arba rankiniu būdu.
Aliejaus pilame iki norimos konsistencijos.
Viskas.

Šis pesto gavosi kartokas, nes pati mizuna yra kartoka, plius graikiniai riešutai turi kartumo.
Padažas buvo suvartotas su duoniukais, o likutis panaudotas mėsos marinavimui prieš kepimą.

Receptas šeimos patvirtintas, įtrauktas į gaminamų patiekalų sąrašą:)