Vėlyvosios vasaros žiedai / Late summer in garden

Pražydę astrai primygtinai perspėja apie ateinantį rudenį.

Nors ir nėra labai aukštas, bet nuostabiai mėlynos spalvos kalninis astras (Aster amellus) 'Mira' iš karto atkreipia dėmesį į save, stypsantį gėlyno priekyje ir ko gero šiek tiek nukreipia dėmesį nuo dėmesio centru turėjusios būti šluotelinės hortenzijos (Hydrangea paniculata)  'Vanilla Fraise'.

Gal dėl drėgmės trūkumo šiemet hortenzijos neatsiskleidė savo visu gražumu, tačiau 'Vanilla Fraise' atrodo ne blogiausiai iš jų.

Aišku, dar labiau man patinka 'Pinky-Winky', tvirtai kelianti savo stangrias šakas.

Antrame plane vis dar žydi monardos (Monarda) 'Beauty fo Cobham'.

Iš tiesų tai jos jau lyg ir nežydi, didžioji dauguma žiedų yra nuvytę, bet vis dar išlaikė savo žavingąją rožinę spalvą.

Pačiame savo žydėjimo pike yra kinmėtė (Agastache) 'Blue Fortune', žavingai besišildanti besileidžiančios saulės spinduliuose.

Vien tik rožinė?

Kai peržiūrinėju paskutinių dienų nutoraukas iš sodo, įsimena vien rožinė spalva.

O kodėl?

O todėl, kad žydi vienos gražiausių vėlyvosios vasaros gėlių.

Štai ryškiausioji iš jų - rausvažiedė ežiuolė (Echinacea purpurea) 'Magnus'

Fantastiški didžiuliai žiedai, jų daug, nors sodinukas pirmametis, gyvenantis pas mane (kaip ir dauguma sodo gėlių) tik nuo pavasario. 

Išsikerojo žymiai daugiau, nei jos blyškioji giminaitė "Happy Star".

Ežiuolės fone vis dar žydi rausvas lubinas, greituoju būdu auginantis naujas atžalas. 

Vis nulaužau jo peržydėjusius žiedynus, gal todėl ir stengiasi vis vėl žydėti ir pasisėti:)

Pačiame gėlyno krašte, prisišliejęs prie tvoros kampo, ilgesingai į tolį žvelgia kemeras (Eupatorium maculatum).  

Per metus paaugo į visas puses trigubai. 

Nors ir buvo vasaros pradžioje užpultas amarų ir skruzdžų tandemo, tai nesukliudė pasirodyti visame gražume.

Savo rožiniais žvaigždiškais žiedais gėlyn viduryje spindi astrancija (Astrantia) 'Roma'. 

Rožinių gėlių paradą užbaigia kuklusis rožinis virgininis pūstatauris (Physostegia virginiana). 

Kaktusai

Vieną dieną, mano vyras pareiškė, kad kiekvienas vyras namuose turi auginti kaktusą (?).

Hm, nors tokio noro kilmės priežastys ir motyvai man sunkiai suvokiami, bet ko nepadarysi dėl mylimo žmogaus:)

Taigi, mūsų namuose atsirado naujų kaktusų, kurie, matyt, visiškai nepatenkinti tuo, kad iškeliauja iš mylinčių šeimininkų, jau nuo pirmo jų iškrovimo iš dėžės subadė man pirštus:( 

Taigi, pilnais pirštais pašinų, aš irgi parodžiau savo charakterį ir kol kas neįsileidau jų į namus, o palikau už durų:)

Nors už tų durų neliūdna, nes kompaniją jiems palaiko vasara besimėgaujančios kambarinės gėlės.

Kalėdiniai ir velykiniai kaktusai spėriai leidžia naujus lapelius, o vienas net sugalvojo pražydėti.

Pirmą kartą mano auginamos pelargonijos nors ir nerodo ypatingo augimo, bet žydi be pertraukos.

O vaisius saulėje nokina klementinas.
Vargšelį buvau pamiršus palaistyti, tai lapija šiuo metu irgi atsinaujina:)

Lenkija: Gdanskas

Gdanskas.
Lenkijos uostamiestis, per savo istoriją priklausęs tai vokiečiams, tai lenkams, tai prūsams, tai vėl lenkams.

Sunku patikėti, bet karo metais sugriautas, o dabar vėl atstatytas, žavi savo unikalumu.

Miesto priplauka su žymiuoju kranu Zurav.

Čia radau pirmąjį gyvai matytą vertikalaus apželdinimo pavyzdį.

Ir, aišku, gražieji Gdansko senamiesčio fasadai:

Lenkija: Malborkas

Vasara - atostogų, kelionių ir pramogų metas.

Šįkart keliavome automobiliu per Lenkiją ir Vokietiją.

Pirmoji kelionės dalis praleista Lenkijos miestuose Malborke, Gdanske ir Torunėje.

Taigi, pirmoji stotelė Malborkas.

Malborko (Marienburgo) pilis

Malborko pilis − viena didžiausių ir geriausiai išlikusių Viduramžių gynybinės ir rezidencinės architektūros pavyzdžių Vidurio ir Rytų Europoje, viena monumentaliausių bei įspūdingiausių plytinės gotikos ansamblių Europoje, tiesiogiai susijusi ir su viduramžių Lietuvos istoriniais įvykiais.

Nuo 1997m. pilis įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. 

Pilis tikrai įspūdingo dydžio ir grožio.

Maloniai nustebino ne tik pati pilis, bet ir sutvarkyta aplinka.

 

Kokia pilis be rožynų. Jie juosia didžiąją pilies teritorijos dalį.

Kaip gaila, kad didžiojoje Lietuvos dalyje neauga gebenė.

Šis augalas ne tik gražus kaip vijoklis, bet gali būti puikus vejos pakaitalas.

Grindys pilyje.

Gintaro ekspozicija.

Pilis paliko labai gerą įspūdį.

Tikrai verta aplankyti.